aptaisyti

aptaisyti
aptaisýti tr. Š, LVI130; M, RtŽ, Ch1ApD5,6, MP131 1. N, Rtr, NdŽ, , Ig, Pbr kiek pataisyti, paremontuoti: Šiek tiek aptaĩsė savo trobą Kv. Aple dvidešimt kalvaratų aptaisiáu, i dar neša Užv. Ko norėti iš tokių meistrų: biškį aptaĩsė [radijo aparatą], piningus susiglemžė ir išdulkėjo Šv. Reikia prieš žiemą dar šulinys aptaisýt Alv. Šiemet aptaĩsėm ir langus Ad. Aptaĩsėm namą pamažu Grv. Žiūrėk, va aptaĩsė burlečius, mažna gi da nešiot Ktk. Reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur aptaisýtie Smal. Siuvėjas, drapanas aptaĩsė Všk. Jundu aptaisė tą akrūtą, aplopė, apklijavo, kad vanduo niekur neįeitų DS262(Rs). | refl. tr., intr.: Ano pusė [pirkios] visai nebuvo taisyta; dabar, kai apsiženijo, tai ir apstaĩsė Smal. Apstaĩsėm namus i gyvenam Dglš. Apsitaĩsė i gyvena to[je] trobikė[je] Grd. Kad apstaisýtų su namais, gal nusgodot (nusipirktų) kokią [karvę] Str.Klk aplopyti: Jis stogus aptaĩsė – vyriškas vis Pgg. Pliorui stogai aptaisýti, kur tik kiaurai – užkamšyti JD181. Nu, tai tave (tavo drabužius) jau aptaisiaũ Krok. 2. Pbr padaryti tvarkingą, tinkamą: Gyvenimą aptaisýk J. Ant ta kalvele riogso kryžauna gerai aptaisyta mūro bažnyčia M.Valanč. Toras apent, kaip buvo, aptaisýti galėsiat Kl. | refl. tr.: Ant trejų metų nieko nuo ano nereikalaudavo, kolei išsistatė savo trobas ir kolei savo gaspadorystę apsitaisė DS167(Rs). 3. refl. apgyti, apsveikti: Tai jis paskum kap apsitaĩsė truputį, tai nežinau, da metų kiek gyveno Eiš. Kas pas mus pagyvena, tas apstaĩso Rud. 4. , Dkš aplyginti: Dėsi duonos kukulį, aptaisýsi ir išmausi po pečiu Slnt. Aš tik apdaužau [linų saują], o marti aptaĩso Rdm. Vyrai apbloškia [linų saują], aptaisýt gali ir vaikai Rdm. Kelkiatės ir jūs, mergelės, aptaisýkiat sau kaseles Žr. | refl.: Kap jau dar tu eisi visas susivėlęs – nors kiek apsitaisýk! Dkš., Lp, Krok vagojant, apkaupiant užverstą patvarkyti, atitiesinti: Mudu su rankom aptaĩsėm bulves Lzd. Aptaisiaũ cukrinius Brb. 5. LTR(Lbv), Krm, Čb, Trgn, Sdb, Slm, Grž, Šv aptvarkyti, apšvarinti, pagražinti: Kap atšils, aptaisýsim pie namų LzŽ. Apravėjau, aptaisiáu kapelius, vis geriau an širdies – tegulie Krš. Ne kapelio neaptaĩso, ne antkapio nededa Žeml. Kola gyvas, ė numirė, tai ažmiršta, i kapo nenori aptaisýt Dglš. Milžino moma pamirė, tai anas nue[jo] kapo aptaisyt LTR(Brsl). | refl. tr., intr.: Apsitaisýti yra apsigerbti J. Mergaitės kiemelius nusišlavė, darželius apsitaisė Žem.apvalyti: O kaip bulbes, a ten, tame sklepe, ir aptaĩsė? Trk. Svilini, kolei aptaisaĩ lig vertingumo (nj.) Dgp. 6. Š, LL130, NdŽ įrišti (knygą); uždėti viršelius, aplanką: Anas aptaĩsė visas knygas Str. | refl. tr.: Apstaisýk knygas Ds.Š, LL130, NdŽ įrėminti. 7. patvarkyti (patalą), apkloti: Biškį lovas aptaisýsu – akės[e] pašviesės Krš. 8. Š, LL260, NdŽ, Jrb, Bb, Mžš, Sv, Krš aprengti, apvilkti (drabužiais): Naujais [drabužiais] aptaisiáu, galės į mokyklą eiti Kv. Tiktai ką duktė daboja: ir valgyt duoda, ir aptaĩso, apiprausia Trgn. Aptaĩso [vestuvėse] kitą jaunąją ir pasodina galuj stalo, o svotas turi išpirkt vietą tikrai jaunajai Lel. Gul motutė ant lentyčių, juodais rūbais aptaisyta, aplink žvakėm apstatyta (d.) Gdr. Motriška toki aptaisýta, aprėdyta – morė Kal. Žiūri – guli aptaisýtas pėdas Krs. | Gerki gerki, uliavoki, savo pačią šėnavoki: žiemą basos nelaikyki, čeverykom aptaisyki (d.) Brž. | prk.: Pati egle tapo, jaunučiukus aptaĩsė vaikus rūbais lapo (pavertė medžiais) A.Baran. | refl. Š, LL269, , LzŽ, Sdb, Všk: Apsitaĩsė išeiginiais rūbais NdŽ. Apsitaisýdavo [Lašininis] prastai, an botago škurlas pakabytas, i važiuodavo PnmŽ. Aš tą visą naktį apsitaĩsius išbuvau Jrb. Tokiums ilgums [sukniomis] apsitaĩsiusios Vdk. Kaip kokie kotai – raudonai apsitaĩsę Krš. Prisipūškinusios ir išsipraususios išlipo ant kranto apsitaisýti Trš. Eik eik jau, tokia čiupė – kol apsitaisýs, ir vakaras ateis Šv. Bais gražiai apstaĩsius jaunoja Ktk. Apstaisiaũ balta momos seseres apatine, nešu bukietą sulig savim didumo Strn. Privarė moterų, apsitaĩsiusių vyriškai Nj. Žiemą teip šiultai apstaisýdavau, vis tiek būdavo šalta Dgl. Šalta, dreba bobos, plonai apsitaĩsę, – vis tiek stovi Mžš. | Apsitaĩsęs į mūšį (su kario apranga, prisikabinęs ginklų) NdŽ. | prk.: Paukšteliai paūgėjo, apsitaisė pilkomis plunksnelėmis J.Jabl. Pavasarį … miškai apsitaĩso žaliais lapais OGLIII364. Zuikiai baltai, šiltai apsitaĩsę Vdk. ^ Kai apstaĩso – negraži, kai nustaiso – graži (asla) Kp.refl. storai apsirengti, apsivilkti: Apsitaisaũ kaip pupų pėdas, tai nė kiek man nešalta Mžš. Kūtis nešalta, apsitaisiáu i sėdu Skd. Kad apsitaisė, žiemą po vartais nesušaltų LTR(Šd).Vžns, Ds, Jnš parūpinti drabužių: Kam tų pinigų ma[n] reikia – vaikas aptaĩso Jd. Aptaĩsė tą savo dukterį jie gražiai, o kas iš to Jrb. Užgimė vaikas – nuejo į krautuvę, nupirko, aptaĩsė, o pirma reikėjo iš savo procės Žgn. O vaikų mes buvom aštuoni, nu i vis aptaisýti – i ką tu iš to aktaro! Lkž. Aptaĩsė nuo galvos lig kojų Mžš. ^ Skrynią drobių išrėžysi, pakol driskių aptaisysi LTR(Alv). Maža moteriškelė visą svietą aptaiso (adata) Tvr. | refl. Ds, Dbk, Kvr, Krkn: Iš ko gi apstaisýsi, jeigu nedirbsi? Kp. Duonos gana, ale apstaisýt, rūbo reikė[jo] [, todėl tarnavo] Vdn. Uždarbiavom – pinigų reikėjo apstaisýt Lb. Reikia iš to ir apsitaisýti, apsiauti Krtv.refl. , Vg, Lnk, Kdn, Tj persirengti kuo: Par Užgavėnes apsitaisýs kiti gerve, kiti – smerčiu Všv. Bernukas apsitaĩsė až jaunąjį, mergzna – až jaunąją LKKIII200(Lz). Cigonais apstaĩsė i landžioja po pirkias Klt. Ant vestuvių ateidavo čigonai apsitaĩsę (čigonais persirengę) Ps. Vaikščiojo jo diedukas apsitaĩsęs gerve per Kalėdas Ldk. Toj ragana apsitaisė karaliene ir pasitiko karalių LTR(Al). 9. Š, Sdb, Sdk, Vb, Sv aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Vaikus gražiai parėdo, aptaĩso Kb. Vaikam dabar gera gyvent: vaikšto išsipūtę, aptaisýti Slm. Kad vedu kur vaiką, vis aptaisaũ, teip sau nevedu Svn. Tą savo dukterį aptaĩsė, net čiuža Mžš. Tų vaikų eilios būdavo, visi basūs, pliki – ne teip kaip daba aptaisýti Ps. ^ I kelmą aptaĩsai – bus gražus Dglš. Aptaisýk stuobrį, ir tas bus gražus Krs. | refl. Š, Varn, Krtn, Kvr, Ėr, Ukm, Slk, Trgn, Lb, Ad: Ka reik eit an balio, tai jin labai gražiai apsitaisýdavo Slč. Daba žmonys i apsitaĩsę, i pavalgę Kdn. Tau jau nereikia apstaisýt, duok jauniem Žl. Apstaĩsęs, net gurgžda Klt. Tarnaudavau, neturėjau kuom apstaisýt: pakulnis sijoniukas ir bliuzkelė pakulnė Aln. Kaip aš atamenu, katros turėjo apstaisýt, tos buvo pagerbtos Lel. Kokia jau šventė šiandiej, kad teip apstaĩsęs? Sdk. Uždek, matuše, žvakelę, aš nusiprausiu burnelę, apsirėdysiu, apsitaisysiu, rasi nesimatysme StnD26. 10. LL193,196,198, NdŽ, , Nm, Jnšk papuošti: Dideliai puikiai atrodė: visa balta, galva rūtais aptaisýta Šv. Karves aptaĩsom, vainikus an ragų uždedam Sug. Su arkliais važiuodavo, arkliai aptaisýti gėlėm ir kasnykais Všk. Aptaisýk suknelės pakraščius, bus daug gražiau Ds. Mergaitės aptaĩsė vaiko grabelį Sv. Par Sekmines gėlėm aptaĩso vartus LKKVII203(Črp). Daugiausia gonkų mūsų sodžiuj aptaĩso par šventą Joną Skrb. Rytoj Onelės vardo diena, reikia aptaisýt [vainiku] PnmR. Sulaukę kampą aptaĩsom [per vestuves] Kdn. Žibalines lempas aptaĩsom su popieriukais raudonais, žaliais Trs. Visi kapai baltai (baltomis gėlėmis) aptaisýti Pc. Pataisydavo gegužines, kalnelį gražiai aptaisýdavo Adm. Pamatė viduo brangį su deimantais aptaisytą kryžių M.Valanč. Prieš kiekvieną jų (bajorų) stovi rago taurė, auksu ir sidabru aptaisyta V.Krėv. | prk.: Žinau, pasibaigs tas audros ūžesys, pavasaris žemę žiedais aptaisys V.Myk-Put. | refl. LL269, NdŽ. 11. P, Jnšk, Mšk apdengti, apdėti: Atejo vaikas kupečių aptaisýt – bijo, kad nelyt Slm. Tas bitis reikia, kaip ateis ruduo, apžiūrėt, šiltai aptaisýt Kair. Žaltys pridegino pilną duobę anglių ir aptaisė su velėnom taip, kad nebūtų žymu MPs. Stalai balta drobe buvo aptaisýti Adm. Bejodamas nujojo į vieno karaliaus dvarą, žiūri, kad visas dvaras juodai aptaisytas BsMtI169. | refl. tr., intr.: Apsitaĩsę (apkalę lentomis) stubą gerai, susitvarkę juodu buvo Jrb. Dieną langai nušilo, o ant nakties vėl apsitaĩsė Dkš.aplieti: Atsparios rūgštims turi būti medžiagos, kuriomis aptaisomi kai kurie pramonės statiniai . Kiti su pikiu, sakais ir vašku aptaisyti ir didžių žvakių vietoje uždegti prš. 12. padaryti tinkamą, parengti darbui: Jei gerai būsi jau aptaĩsęs, ta (tai) jau būs labai dailus audeklas Rt. | refl. tr.: Ponia pamokindavo apsimesti, apsitaisýti [siūlus austi] Krkl. 13. apdirbti (žemę): Arklio nėra, nė kaip tą darželį aptaisýt Kr. 14. šnek. su noru suvalgyti, suėsti, sudoroti: Ė viską aptaisęs [velnias] iškūrė Gmž(Krd). 15. Ds, Dgl, Jnš, Srd, Krž šnek. apmušti, apkulti, apdaužyti: Jis bijo, o aš aptaisiaũ aptaisiaũ kriukiu, ir baigta! Gs. Ta kas gi tave taip gražiai aptaĩsė? Šv. Tokiam dar mažai šonus aptaisýti! Krš. Tik snukį aptaisýt tokiam! Alv. Kap aptaisýsiu aplink ausis! Tvr. Aptaĩsė per ausis i paleidė Dglš. Tėvas tą netikėlį kartais i diržu aptaĩso Ėr. 16. , Dgl, Trgn, Ėr šnek. apgauti, apmauti, apsukti: Aptaĩso [girtuoklius] kaip šiltą vilną DūnŽ. Tai kad aptaĩsė – kaip čigonas su arkliais! Ds. Sukčiai teip aptaĩsė žmogų, kad liko be pinigų ir be arklio Jnš. | refl.: Pigiai parduodamas labai apsitaĩsė Jnš.Mlt, Dgl, Slm, Erž apvogti: Girdėjau, kad tave puikiai aptaĩsė Vvr. Ot aptaĩsė girtą tave: ir kalnius nuvilko, ir pinigus iškratė Dbk.Šts, Ms, Lkš apvilti, suvedžioti (merginą): Kiek anas mergų aptaĩsė! Ktk.padaryti žalos: Praeitais metais mumis aptaĩsė (šernai bulves iškniso) Yl.refl. tr. pasidaryti ką bloga: Susirgo, pats save apsitaĩsė Krš. 17. euf. apdergti: Užsirito ant akmens ir aptaĩsė teip labai Jnšk. | refl.: Apsitaĩsė vaikas Nj. 18. apnuodyti (valgį) ar užkalbėti, kad pakenktų valgančiam: Ji mūs valgio nevalgo: jai atrodo, kad aptaisýtas Rmš. \ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • aptaisyti — aptaisýti vksm. Mergáitę aptaisiaũ naujà suknelè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • aptaisymas — aptaĩsymas sm. (1) 1. Rtr → aptaisyti 1. 2. refl. → aptaisyti 3 (refl.): Koks ten apsitaĩsymas – koja mėlena! Rdn. 3. → aptaisyti 5: Ji džiaugėsi kambario aptaisymu rš. 4. Rtr, NdŽ, KŽ → …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisinėti — aptaisinėti; N, M 1. iter. dem. aptaisyti 1: Aptaisinėk tvoras, t. y. pataisyk J. 2. refl. žr. aptaisyti 3 (refl.): Apsitaisinėj[o] to motera, eina namo [iš ligoninės] Drsk. 3. iter. dem. aptaisyti 4. ║ Aš daba eisiu tų [apkauptų] bulbių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptaisydinti — KŽ 1. cur. aptaisyti 6. 2. Ser cur. aptaisyti 7. 3. cur. aptaisyti 9. taisydinti; aptaisydinti; atitaisydinti; įtaisydinti; ištaisydinti; nutaisydinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtaisyti — Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q143, H169, R, MŽ, N, M, LL268 1. tr. Sut, L, Kl, Trš įstatyti, įtvirtinti: Tvoroje įtaisyti varteliai I.Simon. Įtaisyta varstote (staklėse) lentelė atsisėst Sdb. Užkerta itą dalgakotį, rukavėtį antaĩso LzŽ. Jei pjovėjys tura… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttaisyti — (ž.) tr. 1. pritvirtinti: Ant žagrės ančtaisyti du noragai Mžk. I plaukai [išdrožtų] stirninų kaip tikri anttaisyti Ms. 2. uždėti, įtalpinti: Teip norėjau tų šiaudų ant tų rugių kaip norint anttaisyti KlvrŽ. taisyti; anttaisyti; aptaisyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdaryti — tr. 1. didumą darbų nudirbti, apdoroti: Eik tu mano darbus apdaryk Lp. 2. apdoroti, apvalyti: Jau ir anys vasarojų nuo laukų apdãrė Ds. Kad apdaryt šienas šiąnedėl! Sdk. Apdaryk truputį šalines, rugius ryt vešme Mlt. | refl.: Su šienu nebe… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdirbti — apdìrbti tr. 1. R padaryti, atlikti darbus, susidoroti su kokiu darbu: Ji viską viena apdìrba Rdm. Didumą darbų apdirbau J. Vai ir ateina mano mergelė, apdirbus visus darbelius BsO156. | Visą lėkštę apdìrbo (suvalgė) per minutę Jnš. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdėdinėti — tr.; B apdėti, aptaisyti: Lapų ... gana bus lavoną apdėdinėt BsPI50. Kaileliu apdėdinėjo kumelei tešmenį, norėdamas atjunkyt kumelaitį žįst Vlk. dėdinėti; apdėdinėti; atidėdinėti; įdėdinėti; išdėdinėti; nusidėdinėti; padėdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apdėti — apdėti, àpdeda, apdėjo tr. 1. apkrauti (kuo) aplink ar iš viršaus: Rūsį apdėk šiaudais J. Kapai gražiai apdėtì (aptaisyti) Rdm. | Kad aš taũ būtau mažą dernele apdėjus (pakasus po žeme)! Arm. | refl. tr., intr.: Apsidėję apsibuvę visus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”